Europos videoedukacijos forumas 2009 Europos videoedukacijos forumas 2009

Raštingumas šiandien: rašiklis, kompiuteris ir kamera?

Judančių vaizdų edukacija yra svarbi mokymo proceso dalis, kuriai vis dar skiriama nepakankamai dėmesio. Bendrasis ugdymas turėtų atitikti laikmetį, kuriame gyvename. Kadangi skaitmeninių technologijų dėka kas dieną susiduriame su galybe judančių vaizdų, šiuolaikinio individo raštingumo gebėjimų negalime atsieti nuo audiovizualinių medijų konteksto.

Audiovizualinių medijų raštingumo tema buvo plėtojama šių metų rugsėjo 18 d., Vilniuje vykusiame Europos videoedukacijos forume. Čia skirtinga patirtimi, žiniomis pasidalijo Lietuvos, Austrijos, Baltarusijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Kipro, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos judančių vaizdų edukacijos specialistai, medijų aktyvistai bei teoretikai, studentai, žurnalistai ir pedagogai. Renginyje, žymėjusiame tarptautinio judančių vaizdų edukacijos projekto Viducate pradžią, apsilankė per 80 dalyvių. VšĮ „Meno avilys", šiame projekte atstovaujantis Lietuvą, kartu su partneriais pirmąjį projekto renginį skyrė temai „judantys vaizdai ir kūrybiškumas".
Forumą, skirtą audiovizualinio raštingumo temai, sveikinimo žodžiu pradėjo renginio iniciatoriai, Viducate grupės nariai: Milda Laužikaitė, Gintė Žulytė (VšĮ „Meno avilys", Lietuva), Armin Hottman („Kulturring in Berlin e. V.", Vokietija). Renginio dalyvių pasveikinti atvyko LR Švietimo ministro patarėjas Albertas Lakštauskas ir Lina Rimkutė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Komunikacijos skyriaus vadovė. Vėliau programoje plėtota videoedukacijos tema, jos reikšmė šiuolaikinėje visuomenėje, pristatyta projekto Viducate esmė, aptarti technologijų plėtros nulemti visuomenės bei jos švietimo pokyčiai.
Susitikimo pradžioje, pirmojoje plenarinėje sesijoje „Viducate misija", buvo apsibrėžtos sąvokos. Įvairius konceptus aiškino bei plėtojo Susanne Krucsay (Austrijos Respubliko švietimo ministerija), skaitydama pranešimą „Kas yra medijų švietimas?". Pradėdama kalbą, pranešėja minėjo, jog medijų švietimo nedera painioti su medijų didaktika. Pastaroji tarnauja tik kaip priemonė vaizdu išreikšti tai, ko negali išaiškinti žodžiu. Medijų edukacija savo ruožtu yra medijos panaudojimas ugdyme, siekiant lavinti besimokančiųjų kritinio mąstymo ir kūrybiškumo sugebėjimus. Pranešimo eigoje paaiškėjo, jog medijų edukacija - tai ne medijų raštingumo sinonimas. Nors sąvokos atstovauja tą pačią sritį, medijų edukacija reiškia nesibaigiantį tyrinėjimą apie tai, kaip patys suvokiame pasaulį ir apie tai, kokį pasaulio modelį mums pristato kiti. Ji suvokiama kaip pedagogikoje įtvirtintas procesas, einantis pirmiau medijų raštingumo. Pastarasis yra medijų edukacijos rezultatas - tam tikra geba, mokėjimas. Medijų edukacija yra transdisciplininis (discipliną „persmelkiantis") dalykas, kuriame remiamasi dialogu, komunikavimu, derybomis tarp mokytojų ir mokinių bei nuolatine mokymo ir mokymosi procesų sąveika.
Forume nagrinėjamos problematikos išeities tašku tapo profesoriaus Robert Ferguson (Londono universitetas, Edukacijos institutas) pareiškimas, jog „ugdymo kaita turi atitikti laikmetį". Aktualizuodamas švietimo procesų kaitą, pranešėjas pasiūlė traktuoti ugdymą ne tik kaip žinių radimą, bet kaip mokymą jas pritaikyti. Kad ši idėja būtų įgyvendinta, reikia pasitelkti keturis raktus, vedančius tiesiai į projekto Viducate prasmę: aktyvų pilietiškumą (active citizenship), kūrybingumą (creativity), pedagogiką (pedagogy) bei kūrimą (production).Būtent šios keturios sudėtinės dalys, tarpusavyje susaistytos priežastiniais ryšiais, kuria savotišką ratą, kur aktyvus pilietis auga, mąsto ir veikia formalaus ir neformalaus ugdymo pagalba tarpkultūrinėje aplinkoje. Ši transformacija reikalinga, kad ugdymas taptų ne skaitmeninės revoliucijos įkaitu, tačiau išlaisvintoju.
Kitas forumo dalyvis profesorius Alfonso Gutierrez (Valjadolido universitetas, Ispanija) pratęsė mintį apie kritinio mąstymo ir pilietiškumo svarbą. Kalbėdamas apie du pagrindinius skaitmeninio raštingumo principus trečiajame tūkstantmetyje, pranešėjas paminėjo du kertinius principus: pirmiausia, mokiniai ir studentai turi būti lavinami ne tik kaip kritiški medijų stebėtojai, bet ir kaip audiovizualinių pranešimų kūrėjai bei prodiuseriai, kaip interaktyviųjų medijų vartotojai, antra, daugiau dėmesio ir laiko turėtų būti skiriama refleksinei ir kritiškai turinio analizei nei technikai ar prietaisams. Siekdami tapti žinių visuomene, medijų edukacijos tikslus turime neatsiejamai integruoti į šiuolaikinės visuomenės ugdymą. Pastarasis procesas turėtų apimti tris pagrindinius aspektus: bendrąjį/privalomąjį lavinimą, pedagogų ugdymą bei edukacinius tyrimus.
Vėliau plenarinėje teminėje sesijoje „Ugdymo kaita: kūrimo pedagogikos link" buvo kalbama apie šiuolaikinės pedagogikos iššūkius. Diskusijoje, moderuojamoje R. Ferguson, dalyvavo Nerijus Milerius (Vilniaus Universitetas, Filosofijos fakultetas), Asta Nida Poderienė (Švietimo ministerijos Pradinio ir vidurinio ugdymo skyrius), Birutė Banevičiūtė (šokio pedagogė, choreografė, Šiuolaikinio šokio informacijos centras), Loreta Statauskienė (Ugdymo plėtotės centras). Diskutuojant buvo ieškoma galimybių, užtikrinančių, kad mokymas užuot paverstas nauja skaitmeninės technokratijos rūšimi, būtų priverstas įsisavinti technologinius laimėjimus, naudotųsi įvairialypėmis pedagogikos priemonėmis, skatintų bei vystytų kritinį mąstymą, pilietinę savimonę, kūrybinę gebą.
Paralelinės sesijos „Videoedukacija bendrojo lavinimo programose" dalyviai turėjo galimybę susipažinti su skirtinga valstybių švietimo praktika, palyginti Austrijos, Vengrijos, Švedijos ir Lietuvos mokyklose paplitusius videoedukacijos modelius. Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos, Ugdymo plėtotės centro ir nevyriausybinių organizacijų atstovai keitėsi informacija su kitų Europos Sąjungos narių specialistais. Diskusija buvo moderuojama S. Krucsay ir Renate Holubek (Austrijos Respublikos švietimo ministerija).
Apie videoedukaciją Vengrijoje informacija pasidalino Zsuzsanna Kozák (Meréi Ferenc edukacijos ir karjeros institutas, Vengrija). Šios Vidurio Europos šalies bendrojo lavinimo mokyklose videoedukacija yra privaloma kaip savarankiška disciplina. Dalyko turinį sudaro įvairių medijų analizė, susipažinimas su jų veikimo funkcijomis, tarpusavio skirtumais bei vaidmeniu visuomenėje. Medijų raštingumo mokoma pasitelkus klasikinio filmo estetiką, „skaitymą" bei „rašymą" audiovizualine kalba. Taip lavinami 13-14 ir 17-18 metų mokiniai turi galimybę dalyvauti Budapešto filmo instituto organizuojamuose medijų raštingumo konkursuose.
Palyginimui - videoedukacija Austrijoje yra dėstoma ne kaip atskiras dalykas, bet kaip integralus įvairių disciplinų komponentas. Švedijoje su bendrojo lavinimo mokyklomis, siūlydami joms įvairias edukacines programas, glaudžiai bendrauja kino teatrai. Lietuvoje kol kas įvyko keli videoedukacijos projektai, inicijuoti tiek LR švietimo ministerijos, tiek nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Meno avilys" bei kino centro „Skalvija". Pastarųjų projektų organizatoriai sesijoje pasidalino savo patirtimi bei rūpimais klausimais su užsienio šalių atstovais.
M. Laužikaitė renginio dalyvius supažindino su nuo 2006 m. organizacijos „Meno avilys" vykdoma programa „Kinas mano mokykloje". Kadangi filmas yra daugiasluoksnis kūrinys, jam analizuoti yra daug kelių. Vadinasi, analizę ir interpretaciją galima kūrybingai taikyti kalbų, istorijos, dorovinio ugdymo, menų bei kitose pamokose ir neformalaus pilietinio ugdymo užsiėmimuose. 2008 m. vykdytas programos projektas „Šiaurės kinas mano mokykloje" buvo vykdomas nacionaliniu mastu ir apėmė 10 Lietuvos apskričių. Buvo surengta 10 seminarų mokytojams, 340 mokyklų - projekto dalyvių buvo padalinti specialiai parengti filmų komplektai bei metodinė medžiaga. G. Sosnovskienė, atstovaujanti kino centrą „Skalviją", pristatė projektą „Skalvijos kino akademija", skirtą moksleiviams ir studentams, bei programą mokykloms - specialias kino peržiūras moksleiviams ir jų mokytojais. Šioms peržiūroms kino teatro komanda parenka specialius filmus ir pateikia metodinės medžiagos mokytojams su rekomenduojamomis temomis diskusijoms darbui klasėje.
Ugdymo plėtotės centro atstovė Ginta Orintienė pristatė eksperimentinę Informacinio raštingumo programą (9-11 klasėms), kuri buvo vykdoma 2006-2009 m. Eksperimentinės programos tikslas - parengti ir išbandyti ilgalaikę informacinio raštingumo integruojamąją programą, kuri plėtotų mokinių informacinį raštingumą, skatintų mokinių kritinį mąstymą bei gebėjimą racionaliai vertinti ir naudotis žiniasklaida, internetu, reklama bei kitais informacijos bei pramogų šaltiniais. Programos metu mokytojams buvo organizuojami mokymai, seminarai, yra parengta metodinė ir mokomoji medžiaga, be to, šiuo metu rengiama ilgalaikė Informacinio raštingumo integruojamoji programa. Ji turėtų suteikti dvi galimybes bendrojo lavinimo mokykloms: informacinį raštingumą integruoti į įvairius dalykus arba dėstyti kaip atskirą discipliną (pasirenkamąjį modulį).
Žydrė Jautakytė (Ugdymo plėtotės centras) dalyvius supažindino su Ugdymo plėtotės centro parengtu Filmų kūrimo programos moduliu, skirtu 14-19 metų mokiniams. Projekto metu buvo sudarytos dar trys programos: grafinio dizaino, fotografijos, kompiuterinių muzikos technologijų. Programas išbandė penkiolika bendrojo lavinimo mokyklų. Programos buvo parengtos, siekiant patenkinti skirtingus mokinių meninius interesus, paskatinti juos kūryboje atskleisti savo nuostatas, išreikšti asmenines problemas bei apeliuoti į socialines. Filmų kūrimo programai yra skirtas rekomenduojamųjų filmų sąrašas, tačiau pačių filmų tiekimo į mokyklas sistema nėra sukurta, taip pat nėra parengta teisinė bazė, reguliuojanti filmų rodymą edukaciniais tikslais.
Antrojoje paralelinėje sesijoje „Atviros medijos ir aktyvus pilietis: iššūkiai ir galimybės" susitiko Jürgen Linke („Open Channels for Europe!", Vokietija), Taisa Bandarenka (interneto projektas „Mojazarplata", Baltarusija), Jekaterina Lavrinec (VGTU, filosofijos ir politologijos katedra), Audra Čepkauskaitė (LRT) bei kiti, besidomintys atvirosiomis medijomis. Sesijos metu medijų aktyvistai ir teoretikai dalinosi patirtimi apie atvirųjų medijų galimybes individų komunikacijai bei saviraiškai. Taip pat buvo diskutuojama, ar medijų raštingumas yra būtina efektyvaus piliečių dalyvavimo žiniasklaidoje sąlyga ir kodėl toks įsitraukimas yra būtinas, siekiant sukurti ir išsaugoti demokratinius procesus.
Forumo diskusijos pratęstos neformalioje vakaro programoje Kultflux meno platformoje su vyno taure ir specialiu svečiu Ore kino įvykis.
Renginys vien polemika neapsiribojo. Rugsėjo 19-tąją Viducate ir VšĮ „Meno avilys" Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams surengė vienos dienos trukmės seminarą, vadovaujamą tarptautinės lektorių komandos iš Švedijos, Kipro ir Lietuvos. Užsiėmime pedagogai galėjo apsikeisti žiniomis su užsienio specialistais bei tarpusavyje, klausytis įvado apie medijų edukaciją, judančių vaizdų dramaturgiją. Dalyviai turėjo progą susipažinti su kol kas Lietuvoje menkai vartojama recepcijos sąvoka, taip pat jos taikymu videoedukacijoje.
Išklausę teorinę seminaro dalį, jie turėjo galimybę išbandyti save videokūryboje. Atsiliepdami po renginio dalyviai minėjo, jog komandinė užduotis jiems buvo tikras iššūkis, su kuriuo vis tik pavyko puikiai susidoroti. Vertinimuose atsispindėjo, jog ypač pasiteisino filmavimo bei montavimo praktinis užsiėmimas.
Renginio organizatoriai džiaugiasi, jog tarptautiniu forumu pavyko sukurti erdvę, atvirą diskusijoms, idėjų mainams tarp skirtingų šalių, profesijų, amžiaus grupių atstovų, padrąsinti dalyvius užmegzti ryšius su kolegomis bei bendraminčiais Lietuvoje ir užsienyje. Apsilankiusiuosius pradžiugino forumo metu gauta metodinė medžiaga, rekomendacijos, naudingos nuorodos toliau kryptingai domėtis videoedukacija, taip pat neformali atmosfera. Tikimasi, kad dalyviai, įkvėpti renginio minčių, sieks kuo kūrybingesnio medijų panaudojimo mokymo procese.
Tikriausiai daugelis jaučia, jog po renginio liko klausimų ir svarstymų, tačiau ir noro gilintis bei toliau domėtis videoedukacija. Svarbiausia, susitikimo metu buvo pasiektas bendras nutarimas, jog ne medijų ar informacijos gausa bei prieinamumas savaime kelia pavojų. Rizikingas yra kritinio mąstymo trūkumas, nesugebėjimas atsirinkti reikiamos informacijos bei kūrybingai pačiam išreikšti mintis. Tai tik įrodo videoedukacijos plėtros būtinumą.


Renginio organizatorius: VšĮ „Meno avilys"
Projekto „Viducate" koordinatorius: „Kulturring in Berlin e.V."
Projektą remia ES Mokymosi visą gyvenimą programa ir LR Kultūros rėmimo fondas.